Nutukę ir antsvorio turintys vaikai dažniau valgo prie ekranų
Lietuvoje apklausus tėvus, auginančius 7–14 m. amžiaus vaikus, nustatyta, kad kone kas ketvirtas vaikas (23 proc.) turi antsvorio arba yra nutukę. 4 proc. vaikų yra per mažos kūno masės.
Tyrime, kurį 2021 metų kovo–rugsėjo mėnesiais atliko Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos (VUL) mokslininkai, dalyvavo 550 Lietuvos šeimų. Tyrimo rezultatai atspindi antrojo karantino laikotarpį, kai pradinio mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi nuotoliniu būdu 4 mėnesius, o 5–8 klasių mokiniai – pusę metų ir ilgiau.
„Nutukę ir antsvorį turintys vaikai žymiai daugiau valgė nesveiko maisto, ilgiau naudojosi ekranais ir mokymuisi, ir pramogoms, o jų fizinis aktyvumas buvo mažesnis, palyginus su normalaus svorio vaikais, – sako VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas, vaikų gastroenterologas ir VU Medicinos fakulteto prof. dr. Vaidotas Urbonas. – Mūsų tyrimo duomenimis, nutukę ir antsvorį turintys vaikai dažniau valgė prie ekranų nei normalios kūno masės vaikai. Be to, antsvorio turintys ir nutukę vaikai dažniau valgė riebų, gruzdintą maistą ir žymiai dažniau gėrė tonizuojančius gėrimus, palyginus su normalios kūno masės 7–14 metų amžiaus vaikų duomenimis.“
„Žinoma, kad kontaktinis mokyklos lankymas užtikrina dienos struktūrą – valgymo laiką, suvalgomo maisto kiekį, fizinį aktyvumą, miego ritmą. Tai pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai, kurie turi įtakos nutukimui, – sako tyrimo darbo grupės narė gydytoja neonatologė Lina Lisauskienė. – Ir iki pandemijos stebėtas per mažas vaikų fizinis aktyvumas, o karantino laikotarpiu sveikos gyvensenos veiksnius užtikrinti tapo dar sudėtingiau. Apribotos galimybės užsiimti kontaktiniu sportu grupėse, sutrikusi mityba ir miego režimas“.
Karantino laikotarpiu priaugtas svoris gali išlikti padidėjęs ilgą laiką.
Mokslininkai rekomenduoja:
Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vaikai turi užsiimti aktyvia fizine veikla ar vaikščioti / žaisti / aktyviai leisti laiką gryname ore. 6–17 metų vaikams rekomenduojama kasdien po 60 minučių ar daugiau vidutinio sunkumo ir intensyvių fizinių užsiėmimų.
Ne mažiau kaip tris dienas per savaitę užsiėmimai turi būti didelio intensyvumo.
Dauguma užsiėmimų turi būti aerobinio tipo (greitas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, aktyvūs žaidimai ir kt.).
Laikas prie ekranų pramogoms ir laisvalaikiui neturėtų viršyti 2 val. per dieną.
Valgymo metu svarbu nesinaudoti ekranais.
Visi šeimos nariai turi valgyti sveiką maistą, taip rodydami pavyzdį vaikams.
Vartoti kuo mažiau lengvai pasisavinamų angliavandenių, riebaus, rafinuoto maisto.
Nevalgyti vadinamojo šlamštinio maisto (traškučiai, majonezas, sausi pusryčiai ir kt.).
Valgyti reguliariai, nedaryti labai ilgų (6–7 val.) nevalgymo pertraukų.
Maistas turi būti įvairus: daug daržovių, vaisių; valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, įvairias grūdines, virtas košes.
Nuolat sekti vaiko svorį: sverti kartą per mėnesį, esant sparčiam svorio augimui – kreiptis vaikų ligų gydytojo konsultacijos.
Tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, atlieka Vilniaus universiteto Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos mokslininkai.
Comments