Perteklinis vaikų naudojimasis ekranais – ir sveikatos priežiūros specialistų rūpestis

Apklausus daugiau nei 400 šimtus sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių su vaikais ir paaugliais, beveik du trečdaliai (67,3 proc.) jų teigia dažnai susiduriantys su pertekliniu vaikų naudojimusi ekranais. Didžiausias neigiamas to poveikis – regėjimui, fiziniam aktyvumui ir laikysenai. Lietuvoje atlikto tyrimo apie ilgalaikį ekranų poveikį vaikų sveikatai rezultatus mokslininkai pristatys lapkričio 9 d.

Tyrimas atskleidė, kaip šalies specialistai vertina naudojimosi ekranais įtaką įvairiems vaikų sveikatos, savijautos ir raidos aspektams.

„Rūpėjo sužinoti, kaip situaciją, susijusią su pertekliniu vaikų naudojimusi ekranais, mato su įvairaus amžiaus vaikais dirbantys sveikatos priežiūros specialistai: vaikų ligų gydytojai, šeimos gydytojai, psichologai, psichiatrai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kineziterapeutai, slaugytojai,

– sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė, tyrimų apie ilgalaikį ekranų poveikį vaikų sveikatai vadovė dr. Roma Jusienė. – Paaiškėjo, kad specialistai ne tik itin dažnai susiduria su šiuo reiškiniu: net 43 proc. jų nurodė dažnai arba labai dažnai susiduriantys ir su vaikų sveikatos ar savijautos sutrikimais, kuriuos galimai sukėlė perteklinis naudojimasis ekranus turinčiais prietaisais. Kiek daugiau nei 37 proc. su tokiais sutrikimais susiduria retkarčiais ir tik beveik 20 proc. teigė nesusiduriantys su vaikų sveikatos problemomis dėl perteklinio ekranų naudojimo. Dažniausiai tai su labai mažais vaikais dirbantys specialistai.“

Su vyresniais vaikais dirbantys specialistai ir bei didesnę darbo patirtį turinys specialistai su neigiamomis pasekmėmis susiduria reikšmingai dažniau. Be to, asmens sveikatos priežiūros specialistai (vaikų ligų gydytojai ir psichologai) su vaikų pertekliniu ir / arba probleminiu naudojimusi ekranais susiduria reikšmingai daugiau nei visuomenės sveikatos specialistai.

Kas laikoma pertekliniu ekrano naudojimu?

Kokią naudojimosi ekranais trukmę sveikatos priežiūros specialistai vertina kaip perteklinę? Arba iš kitos pusės, koks naudojimosi ekranais laikas, jų manymu, dar yra saugus? Absoliuti dauguma specialistų (98 proc.) mano, kad patys mažiausieji (iki 2 metų amžiaus) turėtų naudotis ekranais ne ilgiau kaip pusvalandį per dieną; 90 proc. specialistų sutaria, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-5 metų) ekranais turėtų naudotis ne daugiau kaip 1 valandą per dieną.

Pusė sveikatos priežiūros specialistų nurodo, kad pradinukams leistinas ekranų laikas yra iki 1 valandos per dieną, tačiau 40 proc. mano, kad svarbu neviršyti 2 valandų, o dar 10 proc. pertekliniu laikytų 3-4 val. trukmės naudojimąsi ekranais.

Jaunesniems paaugliams (11-14 metų) beveik du trečdaliai (65 proc.) specialistų nerekomenduotų ilgesnės nei 2 valandų trukmės, o 33 proc. nurodo 3-4 val. leistiną trukmę.

Svarstant perteklinę naudojimosi ekranais trukmę vyresniems paaugliams (15-18 metų) specialistų nuomonės skiriasi: maždaug trečdalis rekomenduotų ne daugiau 2 valandų, trečdalis – ne daugiau 3 valandų, o dar trečdalis – ne daugiau 4-5 valandų per dieną.

Stebimas poveikis sveikatai ir prevencija

Vertindami naudojimosi ekranais įtaką vaikų sveikatai visi specialistai, nepriklausomai nuo darbo srities, patirties ar kitų ypatumų, vieningai sutaria, jog didžiausia neigiama įtaka daroma vaikų regėjimui ir fiziniam aktyvumui bei laikysenai. Kiek palankiau, bet irgi neigiamai buvo vertinama naudojimosi ekranais įtaka bendravimui ir elgesio reguliacijai (žr. pav.).

Didžioji dalis specialistų teigė dažnai arba bent retkarčiais rekomenduojantys tėvams ir vaikams įvairias priemones, skatinančias riboti naudojimąsi ekranais ir įtvirtinti tinkamus skaitmeninės higienos įgūdžius. Specialistų manymu, tėvams pateiktų rekomendacijų laikytis sekasi geriau nei vaikams.

Vienintelį skirtumą tarp sveikatos priežiūros specialistų vertinant, kaip sekasi laikytis rekomendacijų, apibrėžia tai, ar specialistas dirba privačioje praktikoje (čia dirbantieji mano, kad rekomendacijų sekasi laikytis geriau), ar valstybinėje įstaigoje.

„Medicinos praktikoje seniai atrasti dėsningumai rodo, jog kuo pats pacientas daugiau investuoja, tuo sėkmė didesnė, be to, privačioje praktikoje specialistas galimai skiria daugiau dėmesio bendravimui, ryšiui kurti, tai irgi yra rekomendacijų laikymosi sėkmės garantas,“ – sako prof. dr. Roma Jusienė.

Projekto „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“ rezultatų pristatymo įrašas – spausti čia.

Paveikslėlyje: Sveikatos priežiūros specialistų (n – 410) pasiskirstymas procentais pagal tai, kaip vertina naudojimosi ekranais įtaką (nuo neigiamos -3 iki teigiamos +3) įvairiems vaikų sveikatos, savijautos ir raidos aspektams.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.

Iliustracija. Foto: Unsplash, Thomas Park.