top of page

Vaikai prie ekranų: kiek laiko praleisti prie išmaniųjų įrenginių?

Rima Breidokienė, daktarė, Vilniaus šeimos psichologijos centro vaikų ir paauglių psichologė-psichoterapeutė.

Straipsnis publikuojamas LRT naujienų portale.

Dr. Rima Breidokienė
Dr. Rima Breidokienė

Išmaniosios technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, įrenginių vaidmuo COVID-19 pandemijos metu dar labiau sustiprėjo. Išmaniosios technologijos praplečia žmogaus galimybių ribas, atveria naujų erdvių mokytis, dirbti, bendrauti, kūrybiškumui ugdyti. Kita vertus, sukelia tam tikrų grėsmių, ypač kai kalbame apie vaikų ir paauglių sveikatą ir saugumą.


Mokslininkų ir praktikų susidomėjimas trumpalaikiu ir ilgalaikiu ekranų poveikiu vaikų sveikatai vis labiau auga. O ir patys tėvai kaip vieną iš didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria šiais laikais, nurodo vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų ir ten juos pasiekiančio turinio valdymą.


COVID-19 pandemijai suvaldyti visose Lietuvos mokyklose 2020 ir 2021 metais buvo paskelbtas nuotolinis ugdymas.

Ilgesnė trukmė prie ekranų susijusi su vaikų prastesne emocine savijauta, mažesniu fiziniu aktyvumu, antsvorio rizika ir dažnesniais somatiniais skundais.

Vilniaus universiteto mokslininkų vykdomų projektų rezultatai (plačiau apie šiuos projektus ir jų rezultatus galima sužinoti čia) atskleidė, kokią įtaką tuomet darė išmanieji įrenginiai.



Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad 6-14 metų vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė abiejų karantinų metu buvo 7 valandos darbo dieną (iš jų pusė laiko buvo skiriama pramogoms!) ir 5 valandos laisvadieniais. Ilgesnė trukmė prie ekranų susijusi su vaikų prastesne emocine savijauta, mažesniu fiziniu aktyvumu, antsvorio rizika ir dažnesniais somatiniais skundais (ypač galvos skausmais). Taigi vaikai atsidūrė „anapus ekranų“.


Nerimą kelia tai, kad antrojo karantino metu pusė 6-14 metų vaikų (51 proc.) turėjo didesnių ar mažesnių emocinių ir elgesio problemų.


Taigi, kol mokslo metai dar tik įsibėgėja (džiugu, kad šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose vyksta kontaktinis ugdymas), kiekvienoje šeimoje svarbu nustatyti svarbias taisykles, apibrėžiančias laiką ir veiklą prie ekranų. Tikriausiai prie nustatytų taisyklių teks grįžti dar ne kartą, jas koreguoti, tačiau svarbu suprasti, kad nuoseklumas duoda vaisių.


Nuo ko pradėti, jei vaikai – ikimokyklinio amžiaus?

• Iki 18 mėn. amžiaus vengti pažindinti vaikus su ekranais. Kaip išimtį galima paminėti nebent vaizdo skambučius su artimaisiais. Bendrai derėtų stengtis kuo labiau atidėti susipažinimą su ekranais, nes šiame amžiaus tarpsnyje vaikams yra svarbiausias bendravimas su artimaisiais ir mokymasis stebint aplinką ir žaidžiant su gyvais žmonėmis ir tikrais aplinkos objektais.


• 18-24 mėn. vaikų tėvai, norintys supažindinti vaikus su ekranais, turi pasirinkti aukštos kokybės programas ir leisti laiką prie jų kartu su vaikais. Svarbu neužkibti už žodžio „edukacinis“ ir prisiminti, kad mažiems vaikams geriausias žaidimas yra bendravimas su kitais, skaitymas, vaidmenų, kūrybiniai, konstravimo ir kiti žaidimai.


• 2-5 metų vaikams saugus laikas prie ekranų yra iki valandos per dieną. Svarbu, kad šeimoje galiotų taisyklės, apibrėžiančios laiką ir erdvę, kai ekranais iš viso nesinaudojama (pvz., valgant kartu arba prieš miegą). Tėvai turėti leisti vaikams nuobodžiauti, mokyti vaikus pažinti ir išreikšti savo jausmus. Tai padeda nevengti savo emocijų ir neieškoti nusiraminimo „anapus ekranų“ – taip mažėja interneto probleminio vartojimo rizika.


Nuo ko pradėti pradiniame mokykliniame amžiuje?

• 6 metų ir vyresniems vaikams turi būti nubrėžtos aiškios ribos dėl laiko, pasirinktos veiklos prie ekranų. Būtina įsitikinti, ar vaikas pakankamai miega, fiziškai aktyvus ir panašiai. Labai svarbu, kad vaikas turėtų popamokinį užimtumą – tai labai svarbus apsauginis veiksnys, galintis padėti užkirsti kelią vaikų probleminiam buvimui prie ekranų.


• Reikia numatyti laiką, leidžiamą ne prie ekranų (pvz., valgant), arba vietą namie (pvz., miegamasis), kur nesinaudojama įrenginiais. Svarbu šviesti vaikus apie išmaniuosius ekranus ir jų poveikį fizinei ir emocinei sveikatai („smegenų veiklos programėlės“ ir „nesveiko maisto programėlės“).


• Mokyti vaikus saugumo internete taisyklių ir diegti tėvų kontrolės programas. Tėvams nevertėtų bijoti, kad šios programos gali sukelti vaikų nepasitenkinimą ar pyktį. Tokiu atveju rekomenduojama priimti ir suprasti šiuos vaikų jausmus ir dar kartą paaiškinti, kodėl jūsų šeimoje nustatytos būtent tokios taisyklės.


Nuo ko pradėti paauglystės amžiuje?

Šiame raidos etape ekranai gali tapti kovos lauku. Tai priklauso nuo to, kokie buvo įdiegti įpročiai prieš tai ir kaip tėvams pavyko paaiškinti svarbiausias vertybes šeimoje.


• Svarbu, KĄ veikia paaugliai prie ekranų ir kaip tai juos veikia.

Taigi, su paaugliais reikia kalbėti, diskutuoti, skatinti juos sąmoningai kelti klausimus, pvz., kaip tu jautiesi, kai užsiimi kokia nors veikla prie ekranų, ar pastebi, kaip tave veikia ilgalaikis buvimas prie ekranų, kokia veikla tave veikia teigiamai, o kokia sukelia nemalonių fizinių ir emocinių pojūčių. Svarbu padėti paaugliams pamatyti skirtumus tarp aktyvaus ir pasyvaus laiko prie ekranų. Diskutuokite su paaugliais, kodėl kai kuriems žmonėms labiau patinka būti „anapus ekranų“? Kada išmaniosios technologijos įgalina, įkvepia ir skatina siekti tikslų, o kada mažina pasitikėjimą savimi?

• Su paaugliais reikia TARTIS ir pasitelkti kūrybiškumą mokant vidinės reguliacijos.


Nereikėtų pamiršti ir to, kad paauglius motyvuoja iššūkiai, pvz., šeimoje galima sugalvoti varžybas, kas iš šeimos narių praleis mažiausiai laiko prie ekranų per savaitę.


• Ir pati svarbiausia taisyklė tėvams, auginantiems bet kurio amžiaus vaikus, – būkite pavyzdžiu savo vaikams.

Sąmoningai stebėkite, kiek praleidžiate laiko prie ekranų, kam skiriate pirmenybę – bendravimui, fizinei veiklai, laisvalaikiui ne prie ekranų ir kaip tvarkotės su savo emocijomis. Turėkite galvoje, kad ekranai labai įtraukia, ypač kai esame pavargę, apimti nemalonių stiprių emocijų. Prisiminkime, kad šiais laikais išmanieji tėvai – tai tie tėvai, kurie ne tik užtikrina saugią ir mylinčią aplinką, bet ir moko nustatyti ribas dėl išmaniųjų ekranų naudojimosi – kiek, kada ir kokio turinio.




Straipsnyje minimą tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“ finansuoja Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, atlieka Vilniaus universiteto Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos mokslininkai.

Commentaires

bottom of page