Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną per trumpą laiką turėjo persiorientuoti ir persiorganizuoti visa švietimo sistema, visas vaikų ugdymo (dalykinio, socialinio, net fizinio) procesas buvo perkeltas iš betarpiškos į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytų sąlygų iššauktas staigus pokytis paveikė ugdymo proceso dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų) sąveikas, įsitraukimą ir vaidmenis ugdymo procese; ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Tai analogų neturinti patirtis, ir galimybė šią patirtį tyrinėti. 

Todėl įvairių sričių bei krypčių - edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos - mokslininkai apsijungė bendram tyrimo projektui, kurio tikslas – visapusiškai išanalizuoti privalomo ugdymo(si) iššūkius ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams),  grėsmes ir galimybes priešmokyklinės ir 1–8 klasių vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui bei mokymosi sėkmei ir parengti rekomendacijas švietimo, socialinės politikos formuotojams ir vykdytojams, mokyklų vadovams, mokytojams ir tėvams.